Argi nesuvokei, kad didžiausios žmonijos nelaimės kyla iš vargo ir bado? Niekam tikusiais mediniais arklais valstiečiai rausia žemę, prastais, sudilusiais instrumentais dirba amatininkai. Kas nieko neturi, pavydi tam, kuris turi grąšį. Bet jeigu jam duosi grašį, jis pradės pavydėti tam, kurie turi plieninę markę. Aš netikiu, kad žmogaus prigimtis pasikeis vien nuo to, kad jis bus apsirengęs ir sotus. Sklandytoja Helena – iš turtuolių giminės, bet argi turtai davė jai laimę? Gal žmogui reikia ne vien duonos? Žmonės susiskaldę. Tu žinai, kaip jaučiasi svetimas svetimame krašte – ir kaip svetimas kraštas priima svetimą. Argi dar nesupratai, kad antroji žmonijos bėda – skirtumai tarp žmonių. Skirtingos kalbos, sumaišytos nuo Babelio bokšto laikų, skirtingi įstatymai, priimti godžių ir bailių valdovų. Dar viena žmonių bėda, kad tikėjimas silpnas. Jeigu tikėjimui reikia įrodymų – tai jau nebe tikėjimas, o žinojimas.