Niekas negali pasikartoti. Niekas. Vėjas neša smėlį ir supusto barchanus. Jie visi panašūs vienas į kitą, bet vos tik įsižiūri – ir pamatai, kad skirtumų daugiau nei panašumų. Net smiltys nevienodos ir slenka kiekviena savaip. O ką j...
Žmogaus likimas – tarsi medžio šaka. Augo sau tiesiai, bet kažkas eidamas pro šalį ėmė ir palaužė ją atsainia ranka. Šaka sugijo, tačiau atūžė audra. Sulinko šaka nuo vėjo, bet išsistiebė aukštyn. Atsirėmė į kitą šaką ir ...
Kapitonas išplaukdamas į neatrastus kraštus nežino, kokį krantą suras jo laivas. Žmonėms neleista žinoti, kodėl jie ateina į šį pasaulį. Bet laivai plaukia ieškoti naujų žemių ir kiekvienas komandos jūreivis tikisi, jog laivo lauki...
Argi nesuvokei, kad didžiausios žmonijos nelaimės kyla iš vargo ir bado? Niekam tikusiais mediniais arklais valstiečiai rausia žemę, prastais, sudilusiais instrumentais dirba amatininkai. Kas nieko neturi, pavydi tam, kuris turi grąšį. Bet ...
Juk kiekvienas gyvas žmogus turi savyje stebuklingą krislą, kurį jis gali padovanoti pasauliui. Nepaprasta laimę – atrasti tą stebuklą, sužinoti kokį turtą turi. Daugybė žmonių iki pat mirties žiūri į savo sielą, bet taip ir nepama...
Sunkus tai darbas – mylėti.Nesvarbu, ar žmogų – grubia kūniška meile, ar savo šalį – ištikimai ir pagarbiai, kaip pridera sūnui, ar Viešpatį – visa širdimi ir siela. O keisčiausia, kad kuo aukštesnė meilė, tuo lengviau ją žm...
