Praėjusią savaitę ponia Modžeri paskolino man knygą. Ji vadinasi "Oksfordo šiuolaikinės poezijos antologija, 1892-1935". Jie leido tokiam žmogui, pavarde Jytsas, atrinkti eilėraščius. Geriau jau būtų to nedarę. Kas jis toks - ir ką jis išmano apie eiles? Perverčiau visą knygą, ieškodamasVilfredo Ouveno arba Zygfrido Sasūno eilėraščių. Neradau - nė vieno. Ir žinote kodėl? Nes tas ponas Jytsas sako - taigi, jis sako: "Aš sąmoningai nuspredžiau NEĮTRAUKTI nė vieno eilėraščio iš Pirmojo pasaulinio karo. Man jie nepatinka. Pasyvi kančia - netinkama tema poezijai." PASYVI KANČIA? PASYVI KANČIA! Manęs vos neištiko priepuolis. Kas tam žmogui yra? Leitenantas Ouvenas parašė tokią eilutę: "Ir krintančius palydi ne varpai, / O piktas ir rūstus pabūklų griausmas." Norėčiau žinoti, kas čia yra pasyvaus? Būtent taip jie miršta. Mačiau tai savo akimis, ir sakau: velniop tą poną Jytsą.