Galimybė ištirpti minioje buvo pati didžiausia laisvė. Atvykusi į Oslą irgi mėgdavau klaidžioti gatvėmis: tarp veidų, kurių nepažįstu, kurių anksčiau nesu mačiusi ir galbūt niekada nebesutiksiu, tarp cypiančių, zvimbiančių, kriuksinčių automobilių, kurie visi kartu man trukdė mažiau nei vienas vienintelis kaimyno golfas vaikystėje. Džiaugdavausi, kad gatvėje nereikia su niekuo sveikintis, kad net šalia gyvenantiems nerūpi mano batų spalva, kuprinės modelis ar mintys.